Jo gyvenimo pradžia nebuvo nuostabi Ji pagimdžiusi mamaša paliko patvory Pasiutusi sabaka jam įkando į galvą Ir tai stipriai pakeitė jo būsimą kalbą Įkastas šunies jis apsiverkė vargšas Gulėjo purvyne kaip išpistas paršas Kažkas jį suradęs į detdomą nudūlijo Kur stora budėtoja pavadino jį Chulio Chulio sunkiai mokėsi žodžius Bet išgirdus žodį Chulio atsivėre jam dangus Čiuvas išaugo ganėtinai tūpas Kadangi jis prieglaudoj buvo piatuchas Turėjo jisai ne kaip selas kastetą O tikrą kovinį TT pistoletą Pirmąkart zamočines nekaltą dedulę Debiliškai išsiviepė ir tarė a chulia Chulia... Įsikūre bičas prie Valakampių tiltų Kad niekam pagunda į jo chatą nekiltų Medžiojo balandžius kates ir šunis Mieliausias vaizdelis jam buvo Neris Kartą išgirdo jis upėje girtą Vieną paną bandito iš valties išspirtą Sušukes a chulia į vandenį šoko Ir ištempė žertvą ištiktą šoko Bet jo altruizmas ilgai neužtruko Ir panai nykštuką į klyną įbruko Nusprendė jis kartą bobutei padėti Per gatvę sunkius jos krepšius panešėti Panešęs krepšius juos ant gatvės pastatė ir tyliai po nosim sau chulia pasakė Bobulei paklausus ką reiškia chulia Nupiso trim kulkom Chulio bobulę Bet karta šienavo prie upės sau Saša Netyčia užklupo jis Chulio šalašą Vargšas Chulio iš miego gilaus net nepakilo Kaip Sašos dalgelis jam galvą nukirto Čia angelas sargas žemyn nuplasnojo Ir Chulio jo pasiprašė i rojų Pažvelgęs i čiuvo gyvenimo knygą Jis atsakė a chulia ir atkišo jam špygą