1996 ir kaip bebūtų keista mes vis dar gyvi Nors sako greit pasaulio pabaiga nusimato Gal ir nusimato bet štai ką aš manau Vieną dieną girtas aš miegot nugriuvau Ir štai kokį sapną aš pamačiau Tai buvo lyg dabar bet viskas kitaip Mūsų miestas buvo 100 kartu išaugęs Visi neformalai į priemesčius traukės Gyvenome ten taip kaip norėjom O štai miesto centre prabanga klestėjo Jie net nežinojo kaip mes gyvenam Kad gaujos tarp savęs kasdien kariavo Vadino mus degradais ir šunimis Nežinodami kad mums priklauso ateitis Mums priklauso ateitis Mūsų nieks nesustabdys Beveik kasdien po šuvių rinkom lavonus Bet farai vistiek nelindo į mūsų rajonus Per telikus pranešdavo kad viskas gerai Nors priemiesčiuose virė tikri karai Jie leisdavo mums vienas kitą žudyti Nes jei mes mirsime visi Valdžiai mūsų problemų nereikės tvarkyti Ir dafigą babkių galės sutaupyti Bet vieną dieną visa tai mes supratom Sudarėm paliaubas susėdom prie stalo Draugystės kasiaka surūkėm kartu Nusprendėm nesipjauti o veikti kartu Paėmem uzius ak ir beretas Priemiesčių armiją nenori derėtis Suvienytos gaujos prieš turčius pakils Parodysim kam priklauso ateitis Pabudau ir galvoju Nu ir nafig chebryte negi ateitis bus tokia suvaryta Bet vieną dalyką supratau aš tikrai Mums priklauso ateitis kas galvoja kitaip